نەوزاد پیرموسا
دیاربوون و سەرهلدانا بزاڤا ناسیونالیزما کوردى، بۆ (بەدرخان ئەمیر بەدرخان پاشا د سالا(1837)ی دەست پێدکەت. پاش ناڤبری د ناڤبەرا سالێن (1838 – 1847)ێدا هەوڵا سەربەخوبونا کوردستانێ دایە، پاش بەستنا پەیمانا (قولپا پیروز) یان پەیمانا (تفاقا کوردان) و شیایى زورینەیا سەرۆک هوزێن کوردان رێکبێخیت و ل دەردوورێ خوە کومبکەت، دیسان چاپکرنا دراڤەکا کوردى ب ناڤێ خوە کو ژ بەرەکێڤە ب ناڤێ خوە ئەمیرێ بوتان بەردرخان – Emîrê Botan Bedirxan و ژ بەرەکێ دیڤە بەروارا 1258کوچى هاتیە نڤیسێن.
مەرەما میر بەدرخان پاشا ئەو بوویە، بۆ دروستکرنا جهەکێ سیاسى مەبەست نەتەوەیى د چارچوڤەى یا دەولەتا عوسمانیدا، ئه و پەیمانا (قولپا پیرۆز) ب ئێکەمین وەرچەرخان د ئاستێ ناسیونالیزما کوردى د دیروکا نوى یا کوردان، دهێتە هەژمارتن. میر بەدرخان پاشا ل نڤێژا ئینى یێ، ب ناڤێ خوە دخواند و چو جارا ب ناڤێ سولتانێ ئوسمانى گوتار نە خواندیە. دەستهەلاتا وى لە روژهەلات ل سنورێن ئێرانێ ھەتا روژئاڤایێ کوردستان و میزوبوتامیا ب خوە ڤەدگرت.
دەستھەلاتا وی وەک ھەژموون هەر ل دیار بەکر، ھەتا موسل بەرفرەھبوو و خوان سەروەت و سامانەک بوو و سامانێ وی ل حیسابێ تێپەر ببوو. ل سەر دەمێ دەستھەلاتداریا وی پەیوەندییێن دیبلماتێک دگەل وەلاتێن جیھانێ خورت ھەبوون، بەدرخان پاشا لگور داکيومنت و بەلگە یێن ڤەکولەر و مزگینبەرێن ئەمریکى و بەریتانیدا وەسا دەربارەیێ خوە گوتیە: ئەز شاهێ وەلاتێ خوەمە، نە سولتانێ عوسمانی، هەر چەندە لمن بھێزترە بەلێ ئەز ژ وی ب شەرەفترم. هەموو ئەڤ گوتن و ئەڤ کارە ب ئاشکرا بووچون و بزاڤا سەربوخوەخاز و نەتەوەیا میراتیا بوتان (بەردخان پاشا)و پاشى خوە وەک پاشایێ کوردان ناساند.
Este artículo ha sido escrito en (کرمانجی) Lenguaje, haga clic en el icono de
para abrir el artículo en el idioma original!
ئەڤ بابەت ب زمانا (کرمانجی) هاتیە نڤیساندن، کلیک ل ئایکۆنا
بکە ژ بو ڤەکرنا ڤی بابەتی ب ڤی زمانا کو پی هاتیە نڤیساندن!
Este artículo ha sido visitado veces 1,484
Escriba su comentario sobre este artículo!