Biblioteca Biblioteca
Ricerca

Kurdipedia è la più grande fonte di informazioni Curdo!


Search Options





Ricerca Avanzata      Keyboard


Ricerca
Ricerca Avanzata
Biblioteca
nomi curdi
Cronologia degli eventi
Fonti
Storia
collezioni degli utenti
Attività
Cerca Aiuto?
pubblicazione
Video
Classifiche
Voce a caso !
Invia
Invia l'articolo
Invia immagine
Survey
tuo feedback
Contatto
Che tipo di informazioni abbiamo bisogno !
Standards
Condizioni di utilizzo
Qualità Voce
Strumenti
A proposito
Kurdipedia Archivists
Articoli su di noi !
Kurdipedia Aggiungi al tuo sito web
Aggiungi / Elimina e-mail
Statistiche di accesso
Statistiche voce
Convertitore di font
Calendari Converter
Lingue e dialetti delle pagine
Keyboard
Link a portata di mano
Kurdipedia extension for Google Chrome
Cookies
Lingue
کوردیی ناوەڕاست
کرمانجی - کوردیی سەروو
Kurmancî - Kurdîy Serû
هەورامی
Zazakî
English
Française
Deutsch
عربي
فارسی
Türkçe
Nederlands
Svenska
Español
Italiano
עברית
Pусский
Norsk
日本人
中国的
Հայերեն
Ελληνική
لەکی
Azərbaycanca
Il mio conto
Entra
appartenenza !
dimenticato la password !
Ricerca Invia Strumenti Lingue Il mio conto
Ricerca Avanzata
Biblioteca
nomi curdi
Cronologia degli eventi
Fonti
Storia
collezioni degli utenti
Attività
Cerca Aiuto?
pubblicazione
Video
Classifiche
Voce a caso !
Invia l'articolo
Invia immagine
Survey
tuo feedback
Contatto
Che tipo di informazioni abbiamo bisogno !
Standards
Condizioni di utilizzo
Qualità Voce
A proposito
Kurdipedia Archivists
Articoli su di noi !
Kurdipedia Aggiungi al tuo sito web
Aggiungi / Elimina e-mail
Statistiche di accesso
Statistiche voce
Convertitore di font
Calendari Converter
Lingue e dialetti delle pagine
Keyboard
Link a portata di mano
Kurdipedia extension for Google Chrome
Cookies
کوردیی ناوەڕاست
کرمانجی - کوردیی سەروو
Kurmancî - Kurdîy Serû
هەورامی
Zazakî
English
Française
Deutsch
عربي
فارسی
Türkçe
Nederlands
Svenska
Español
Italiano
עברית
Pусский
Norsk
日本人
中国的
Հայերեն
Ελληνική
لەکی
Azərbaycanca
Entra
appartenenza !
dimenticato la password !
        
 kurdipedia.org 2008 - 2024
 A proposito
 Voce a caso !
 Condizioni di utilizzo
 Kurdipedia Archivists
 tuo feedback
 collezioni degli utenti
 Cronologia degli eventi
 Attività - Kurdipedia
 Aiuto
Nuovo elemento
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
07-02-2019
زریان سەرچناری
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
I Curdi nella storia
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
Guerra e Pace in Kurdistan
11-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
GRAMMATICA E VOCABULARIO DELLA LINGUA KURDA
16-10-2011
هاوڕێ باخەوان
Statistiche
Articoli 518,374
Immagini 105,195
Libri 19,477
File correlati 97,414
Video 1,395
Biblioteca
Kurdistan. Cucina e Tradizi...
Biblioteca
I curdi / Viaggio in un pae...
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio pos...
Biblioteca
Memorandum sulla situazione...
Biblioteca
Un destino in versi, lirici...
کاشییەکان؛ دانیشتوانی کۆنی کوردستان
Gruppo: Articoli | linguaggio articoli: کوردیی ناوەڕاست
Share
Facebook0
Twitter0
Telegram0
LinkedIn0
WhatsApp0
Viber0
SMS0
Facebook Messenger0
E-Mail0
Copy Link0
voce Classifica
Eccellente
Molto buono
media
Povero
Bad
Aggiungi alle mie collezioni
Scrivi il tuo commento su questo articolo!
elementi della cronologia
Metadata
RSS
ricerca in Google per le immagini relative alla voce selezionata !
ricerca in Google per la voce selezionata !
Kurmancî - Kurdîy Serû0
English0
عربي0
فارسی0
Türkçe0
עברית0
Deutsch0
Español0
Française0
Italiano0
Nederlands0
Svenska0
Ελληνική0
Azərbaycanca0
Fins0
Norsk0
Pусский0
Հայերեն0
中国的0
日本人0

کاشییەکان؛ دانیشتوانی کۆنی کوردستان

کاشییەکان؛ دانیشتوانی کۆنی کوردستان
کاشییەکان؛ دانیشتوانی کۆنی کوردستان
#کەیوان ئازاد ئەنوەر#

کاشییەکانیش وەک کۆمەڵێکی تری کوردستان لە قۆناغی مێژووی کۆندا، سەرباری ئەوەی مێژووییەکیان بۆ خۆیان لەو قۆناغەدا دروست کرد، لایەنێکی تری شارستانیەتی کوردستانیان پیشانی سەردەمەکە و دوای خۆیان دا. ئەو لایەنەش بۆ مێژووی کوردستان لەلایەک و مێژووی کورد، کە ڕیشەکەی بۆ کاشی و گوتی و لۆلۆبی و سوئيیەکان دەگەڕێتەوە، کەمبایەخ نەبوو.

ئەوان، کە نیشتەجێی ناوچەی لوڕستانی ئیمڕۆی وڵاتی ئێران بوون، بە یەکێک لە پێکهاتەکانی کوردستان ئەژمار کراون. هۆیەکەش ئەوە بووە، ناوچەی لوڕستان لە دیدگا و تێڕوانینی کوردەوە و بە چەندین بەڵگەی مێژوویی، بەشێک بووە لە خاکی کوردستان. لێرەوە کاشییەکان وەک کۆمەڵێکی کوردستانی کۆن ئەژمار کراون.

پێوەند بە زاراوەی کاشی، بۆچوونی جیاواز هەیە، بەڵام بەهێزترین بۆچوونی مێژوويی، کە ڕای زۆرینەی شوێنەوارناس و مێژوونووسانی لەسەر بێت ئەوەیە، کە لە ناوی خوداکەیان (کاش) وەرگیراوە. (کاش)یش خودای خۆر بووە، کە لە باوەڕی ئایینی کۆندا بە (میترایی) ناسراوە. بە دیوێکی تردا، کاشییەکان میترایی و خۆرپەرست بوون، هەر بۆیە بە (کاشییەکان)، واتە (پەیڕەوانی خودای کاش) ناویان چووەتە ناو تۆمارەکانی مێژووەوە.

دەرکەوتنیشیان بۆ نیوەی یەکەمی هەزارەی دووەمی پێش زایین دەگەڕێتەوە، کاتێک لە کێڵگە کشتوکاڵییەکانی سۆمەرییەکاندا وەک جووتیار و کرێکار، کاریان دەکرد. ئەوەیشی پاڵی بە بەشێکی کاشییەکانەوە نا ڕوو بکەنە کێڵگە کشتوکاڵییەکانی میسۆپۆتامیا و خاکی سۆمەر، عەوداڵبوونیان بوو بە شوێن ژیان و کار و بژێویی باشتردا.

هەر بۆیە پۆلێک لە کاشییەکان بۆ پەیداکردنی کار و دابینکردنی بژێویی خۆیان و خێزانەکانیان، ڕوویان کردە وڵاتی سۆمەر و لە زەوییە کشتوکاڵییەکانی خاوەن موڵکەکانی سۆمەری دەستبەکار بوون. بەهۆی ئەوەشەوە، دوای ساڵانێک کارکردن و خزمەتکردن بە خاوەن موڵک و بازرگانە سۆمەرییەکان، توانییان بگەنە داراییەکی باش و پۆلێکی دەوڵەمەندیان لێ دروست ببێت.

ئەو ڕووداوەش هانی دەسەڵاتدارانی کاشیی دا، لە مەڵبەندەکانی خۆیانەوە، شاڵاوێکی سەربازی بکەنە سەر وڵاتی سۆمەر و داگیری بکەن. ئەوە ڕووداوەش کەوتە سەردەمی پادشاکەیان (کوریکالزو) کاتێک لە ساڵی (1695 پ.ز)دا پەلاماری خاکی سۆمەر و بابلی دا و داگیری کرد. ئامانجی کاشییەکانیش لەو شاڵاوە، گەیشتن بوو بە زەوییە کشتوکاڵییە بەپیتەکانی سۆمەری و بابلی.

بە گەیشتنی کاشییەکانيش بەو خاکە، سەردەمێکی نوێ لە دەسەڵاتدارێتیی وڵاتی سۆمەر و بابل دەستی پێکرد، کە سەردەمی دەسەڵاتدارێتیی کاشییەکان بوو. ئەو قۆناغەش، تا ساڵی (1162پ.ز)ی درێژەی کێشا، کە خۆی زیاتر لە (پێنج سەدە) دەبينييەوە. لەگەڵ ئەوەشدا شاڵاوی کاشییەکان بۆ سەر ئەو خاکە داگیرکاری بوو، بەڵام بەپێی دەیان دەقی سۆمەری و بابلی، سەردەمی دەسەڵاتی ئەوان لەو ناوچەیە بە درێژترین سەردەمی مێژوویی وڵاتی سۆمەر و بابل تۆمار کراوە، کە ئاسایش و ئارامی تێدا بەرقەرار بووبێت.

ئەوەش بەهۆی ئەوەی، کەمترین ستەم ڕووی دا و ناوچەکە لە شەڕ و ململانێ بەدوور بوو. هەر بۆیە پێدەچێت شاڵاوی کاشییەکان تەنیا بۆ گەیشتن بووبێت بە داهاتی ناوچەکە بۆ خزمەتی هەموان، نەوەک دروستکردنی شەڕ و ململانێ و ناکۆکی.

لێرەوە ناوی (کاشییەکان) وەک پێکهاتەیەکی نەژادیی کەوتە نێو ناوان و بەشێکی مێژووەکەیان لەلایەن سۆمەری و بابلییەکانەوە بۆ داهاتوو پارێزرا. واتە ئەگەر سۆمەری و بابلییەکان نەبوونایە، یان کاشییەکان پەیوەندییان بە کێڵگە کشتوکاڵییەکانی سۆمەری و بابلييەکانەوە نەکردایە و لە ڕێگای بایەخی ئەو زەوییانەوە دەستیان نەگەیشتایەتە ئەو خاکە، ئەستەم بوو ناوێکیان لە مێژوودا هەبێت، تەنیا لە ڕێگای هەندێک شوێنەوار و هەڵکەنراوەوە نەبێت.

بەپێی ئەو تۆمارانەش بێت، ڕۆڵ و پێگەیان لەسەر بنیاتنانی شارستانیەت و ڕەوتی مێژوو بەرچاوە. وەک دروستکردنی شاری (کۆریکالزو) لە باکووری خۆرئاوای شاری (بابل)، لەلایەن پادشای کاشی (کوریکالزو)، کە هەر بە ناوی خۆیەوە ناوی نا. ئەو شارەی دواتر بە (عەقەرقووف) ناسرا. تەنانەت بڕواش وایە (قەڵای زەقوورە) لە باشووری عێراقی ئەمڕۆ، بۆ سەردەمی ئەم پادشایە بگەڕێتەوە و لەلایەن ئەوەوە بنیات نرابێت.

سەرباری ئەو بوارەش، بایەخیان بە کشتوکاڵ و ئاژەڵداری و پیشەی دەست دا. کاروباری باجیشیان ڕێک خست و داڕشتەوە، تا خزمەت بە ئابووریی وڵاتەکەیان بکات. هەموو ئەوانەش پێویستی بە دۆخێکی ئارام هەبوو، تا پشتیوانیی بکات. هەر بۆیە پادشاکانی کاشی زەمینەی ئەوەیان ڕەخساند، تا ئابووریی دەسەڵاتەکەیان گەشە بکات و دەرفەتی خزمەتکردنیان لە چەندین بوار پێ بدات.

ئەوەش وای کرد لەپاڵ باشبوونی دۆخی دارایی ناوچەکانی ژێر دەسەڵاتیان، ئەدەب و وەرگێڕان گەشە بکات. دیارە پشتیوانیی کاشییەکان بۆ بەرهەمی ئەدەبی و کاری وەرگێڕان لەوەوە سەرچاوەی گرتبوو، تا خزمەتی زیاتر بە بوارەکانی تری ژیانیان و سيستەمی سياسیيان بکات و دەسەڵاتێکی تۆکمە بنیات بنێن.

هەر بۆیە کار بۆ وەرگێڕانی نووسراوەکانی (سۆمەری، ئەکەدی، بابلی، ئاشووری، میسری کۆن) بۆ سەر زمانی کاشی کرا. زمانی کاشیش لقێکی زمانی هیند و ئەوروپایی و زمانی سەردەمی فەرمانڕەوایەتیی کاشییەکان بوو. بەتایبەت لەو کاتەی فەرمانڕەوایەتیی وڵاتی سۆمەر و بابلیان کرد. ئەم دۆخەش بەردەوام بوو، تا ئەو کاتەی دەوڵەتەکەیان لەسەر خاکی سۆمەر و بابل، لە ئەنجامی هاوپەیمانیی (ئاشووری- ئیلامی) کۆتایی هات.

ئەوەش کاتێک هەردوولا لە هاوپەیمانییەکی سیاسی و سەربازیدا بڕیاری لێدانی دەسەڵاتی کاشییەکانیان دا. بەو هۆیەشەوە ئاشوورییەکان لە باکوور و ئیلامییەکان لە خۆرهەڵاتەوە پەلاماری دەوڵەتی کاشییان دا و لە ساڵی (1162پ.ز) شاری (کۆریکالزۆ)یان داگیر کرد و کۆتاییان بەو دەوڵەتە هێنا، بەڵام بوون و هێزی ئەوان لە مەڵبەندی دێرینی خۆیان هەر بەردەوام بوو.[1]
Questo articolo è stato scritto in (کوردیی ناوەڕاست) lingua, fare clic sull'icona per aprire l'articolo in lingua originale!
ئەم بابەتە بەزمانی (کوردیی ناوەڕاست) نووسراوە، کلیک لە ئایکۆنی بکە بۆ کردنەوەی بابەتەکە بەو زمانەی کە پێی نووسراوە!
Questo oggetto è stato visto volte 1,066
HashTag
Fonti
[1] | کوردیی ناوەڕاست | ماڵپەڕی باسکورد - 13-02-2022
Articoli collegati: 10
Gruppo: Articoli
linguaggio articoli: کوردیی ناوەڕاست
Dialetto: Curdo - Sorani
Libro: Storia
Publication Type: Born-digital
Tipo di documento: Lingua originale
Technical Metadata
Qualità Voce: 90%
90%
Aggiunto da ( زریان عەلی ) su 23-08-2022
Questo articolo è stato esaminato e rilasciato da ( ئاراس ئیلنجاغی ) su 23-08-2022
Questa voce recentemente aggiornato da ( ئاراس ئیلنجاغی ) in: 23-08-2022
URL
Questa voce secondo Kurdipedia di Standards è non ancora esauriti !
Questo oggetto è stato visto volte 1,066
Kurdipedia è la più grande fonte di informazioni Curdo!
Biblioteca
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
Biblioteca
Kurdistan iraqeno: un caso di passaggio alla democrazia?
Articoli
Storia dei curdi
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
Biblioteca
La questione curda

Actual
Biblioteca
Kurdistan. Cucina e Tradizioni Del Popolo Curdo
21-11-2013
بەناز جۆڵا
Kurdistan. Cucina e Tradizioni Del Popolo Curdo
Biblioteca
I curdi / Viaggio in un paese che non c\'è
17-09-2013
هاوڕێ باخەوان
I curdi / Viaggio in un paese che non c\'è
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Kurdistan: un genocidio postmoderno
Biblioteca
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
Biblioteca
Un destino in versi, lirici curdi
28-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Un destino in versi, lirici curdi
Nuovo elemento
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
07-02-2019
زریان سەرچناری
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
I Curdi nella storia
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
Guerra e Pace in Kurdistan
11-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
GRAMMATICA E VOCABULARIO DELLA LINGUA KURDA
16-10-2011
هاوڕێ باخەوان
Statistiche
Articoli 518,374
Immagini 105,195
Libri 19,477
File correlati 97,414
Video 1,395
Kurdipedia è la più grande fonte di informazioni Curdo!
Biblioteca
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
Biblioteca
Kurdistan iraqeno: un caso di passaggio alla democrazia?
Articoli
Storia dei curdi
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
Biblioteca
La questione curda
Folders
Biblioteca - Libro - Curdo emissione Biblioteca - Dialetto - Italiano Biblioteca - Provincia - Fuori Biblioteca - Publication Type - Biblioteca - PDF - Biblioteca - Libro - Al- Anfal e Halabja Biblioteca - PDF - Biblioteca - Libro - Varie Articoli - Libro - Curdo emissione Articoli - Libro - Al- Anfal e Halabja

Kurdipedia.org (2008 - 2024) version: 15.58
| Contatto | CSS3 | HTML5

| Pagina tempo di generazione: 0.484 secondo (s)!