تَعالی الله زهی حوسنا موبارەک
تەبارەک سەد تەبارەک سەد تەبارەک
مەگەر شیرین ب ڤێ شیرانییێ بوو
(ألا شَمْسُ الَملاحَةِ قَدْ تُشارَکْ)
ژ غونچێن غونچەیا وێ گولعزارێ
مە هەر غونچەک د دل دا مایە خارەک
ل تەختێ دلبەرێ ڕوونی ب شاهی
ل تە شاهی موبارەک بت موبارەک
ژ دیدارێ مورادا من ببەخشی
مورادا من ژ تە دیدارە جارەک
د دل دانی و دیسا دل دسۆژی
(أتحرِق يا مليکَ الْحُسنِ دارَک؟)
ل تایێ عەرعەرا مەستانە نازک
ژ لەونێ عەنبەری مەخمووری بارەک
د بێژم دا ب حالێ من بزانی
ژ بەر حوببا تە بێ حالم ب جارەک
عزارێ گەر ل من دی تو ل دل دە
(لأنَّ الْقلبَ قد يهوی عذارَکْ)
تە جەرگێ من ژ دل کر پارە پارە
(فَجارَکْ يا بديعَ الْحُسنِ جارَکْ)
وەرە خانم بکوژ بستە ب خەنجەر
مەلێ ئەمما ب دەستێ خوەی موبارەک
#مەلای جزیری# [1]