Biblioteca Biblioteca
Ricerca

Kurdipedia è la più grande fonte di informazioni Curdo!


Search Options





Ricerca Avanzata      Keyboard


Ricerca
Ricerca Avanzata
Biblioteca
nomi curdi
Cronologia degli eventi
Fonti
Storia
collezioni degli utenti
Attività
Cerca Aiuto?
pubblicazione
Video
Classifiche
Voce a caso !
Invia
Invia l'articolo
Invia immagine
Survey
tuo feedback
Contatto
Che tipo di informazioni abbiamo bisogno !
Standards
Condizioni di utilizzo
Qualità Voce
Strumenti
A proposito
Kurdipedia Archivists
Articoli su di noi !
Kurdipedia Aggiungi al tuo sito web
Aggiungi / Elimina e-mail
Statistiche di accesso
Statistiche voce
Convertitore di font
Calendari Converter
Lingue e dialetti delle pagine
Keyboard
Link a portata di mano
Kurdipedia extension for Google Chrome
Cookies
Lingue
کوردیی ناوەڕاست
کرمانجی - کوردیی سەروو
Kurmancî - Kurdîy Serû
هەورامی
Zazakî
English
Française
Deutsch
عربي
فارسی
Türkçe
Nederlands
Svenska
Español
Italiano
עברית
Pусский
Norsk
日本人
中国的
Հայերեն
Ελληνική
لەکی
Azərbaycanca
Il mio conto
Entra
appartenenza !
dimenticato la password !
Ricerca Invia Strumenti Lingue Il mio conto
Ricerca Avanzata
Biblioteca
nomi curdi
Cronologia degli eventi
Fonti
Storia
collezioni degli utenti
Attività
Cerca Aiuto?
pubblicazione
Video
Classifiche
Voce a caso !
Invia l'articolo
Invia immagine
Survey
tuo feedback
Contatto
Che tipo di informazioni abbiamo bisogno !
Standards
Condizioni di utilizzo
Qualità Voce
A proposito
Kurdipedia Archivists
Articoli su di noi !
Kurdipedia Aggiungi al tuo sito web
Aggiungi / Elimina e-mail
Statistiche di accesso
Statistiche voce
Convertitore di font
Calendari Converter
Lingue e dialetti delle pagine
Keyboard
Link a portata di mano
Kurdipedia extension for Google Chrome
Cookies
کوردیی ناوەڕاست
کرمانجی - کوردیی سەروو
Kurmancî - Kurdîy Serû
هەورامی
Zazakî
English
Française
Deutsch
عربي
فارسی
Türkçe
Nederlands
Svenska
Español
Italiano
עברית
Pусский
Norsk
日本人
中国的
Հայերեն
Ελληνική
لەکی
Azərbaycanca
Entra
appartenenza !
dimenticato la password !
        
 kurdipedia.org 2008 - 2024
 A proposito
 Voce a caso !
 Condizioni di utilizzo
 Kurdipedia Archivists
 tuo feedback
 collezioni degli utenti
 Cronologia degli eventi
 Attività - Kurdipedia
 Aiuto
Nuovo elemento
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
07-02-2019
زریان سەرچناری
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
I Curdi nella storia
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
Guerra e Pace in Kurdistan
11-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
GRAMMATICA E VOCABULARIO DELLA LINGUA KURDA
16-10-2011
هاوڕێ باخەوان
Statistiche
Articoli 518,378
Immagini 105,182
Libri 19,478
File correlati 97,477
Video 1,394
Biblioteca
Kurdistan. Cucina e Tradizi...
Biblioteca
I curdi / Viaggio in un pae...
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio pos...
Biblioteca
Memorandum sulla situazione...
Biblioteca
Un destino in versi, lirici...
کوردستان سەرچاوەی زمانە هیندۆئەوروپاییەکانە
Gruppo: Articoli | linguaggio articoli: کوردیی ناوەڕاست
Share
Facebook0
Twitter0
Telegram0
LinkedIn0
WhatsApp0
Viber0
SMS0
Facebook Messenger0
E-Mail0
Copy Link0
voce Classifica
Eccellente
Molto buono
media
Povero
Bad
Aggiungi alle mie collezioni
Scrivi il tuo commento su questo articolo!
elementi della cronologia
Metadata
RSS
ricerca in Google per le immagini relative alla voce selezionata !
ricerca in Google per la voce selezionata !
Kurmancî - Kurdîy Serû0
English0
عربي0
فارسی0
Türkçe0
עברית0
Deutsch0
Español0
Française0
Italiano0
Nederlands0
Svenska0
Ελληνική0
Azərbaycanca0
Fins0
Norsk0
Pусский0
Հայերեն0
中国的0
日本人0

کوردستان سەرچاوەی زمانە هیندۆئەوروپاییەکانە

کوردستان سەرچاوەی زمانە هیندۆئەوروپاییەکانە
ناونیشانی بابەت: کوردستان سەرچاوەی زمانە هیندۆئەوروپاییەکانە
نووسەر: د. #مەهدی کاکەیی#

13 توێژەری جیهانی لێکۆڵینەوەیەکیان ئەنجام داوە لەبارەی سەرچاوەی زمانە هیندۆئەورووپاییەکانەوه. هاووڵاتێتی توێژەرەکان و ژمارەیان ئەمانەن: 3 نیوزیلەندی، 1 بەلژیکی، 2 هۆڵەندی، 2 ئوسترالی، 4 ئەمریکایی، 1 بەریتانی، کە کاردەکەن لە ناوەندى توێژیین و بەشی زانستى ئەم بابەتانە: {کۆمپیوتەر، مایکرۆبایۆلۆژی و بەرگریی جەستەیی، زانستی زمانی سایکۆلۆژیی، مێشک (زانستی ناسینی مێشکیى و ڕەفتار) ، سایکۆلۆژی، کولتور و مێژوو و زمان و زانست لەبارەی ئاسیا و ئۆقیانۆسی ئارام، زانستی زانیاریی تەندرووستیی و زانیاریی بایۆلۆژی، ژینگەی مۆلیکیۆل و پێشکەوتن، فەلسەفە، زانستی بیرکاریی بایۆلۆژی، زانستی ستاتستیکی بایۆلۆژی، زانستی ژێنێتیکی مرۆڤی، زانستی تێگەیشتن و پێشکەوتنی مرۆڤ}.
لەم توێژیینە، ئەم ناوەندە زانستانە و زانکۆیانە بەشداریان کردووە: زانکۆی ئۆکلاندی نیوزیلەندی، ناوەندی زانستى ڕێگای بەلژیکی، ناوەندی زانستى ماکس پلانکی هۆڵەندی بۆ زمانی سایکۆلۆژی، زانکۆی ڕادبۆدی هۆڵەندی، زانکۆی نەتەوایی ئوسترالی، کۆڵیژی پزیشکیی زانکۆی نیویۆرکی ئەمریکایی، زانکۆی کالیفۆرنیای ئەمریکایی، زانکۆی ئۆکسفۆردی بەریتانی. توێژیینەکە بڵاوکراوەتەوە لە گۆڤاری زانستیی بەناوبانگی ئەمریکایی (Science) لە ساڵی 2012 زایینی. ئەم گۆڤارە و گۆڤاری بەریتانی (Nature) بەناوبانگترین گۆڤاری زانستن لە جیهاندا. تەنیا توێژیینی ڕەسەن بڵاودەکەنەوە، واتا تەنیا بڵاوکردنەوەی دۆزینەوە بۆ یەکەم جار و داهێنانی نوێ.
لەم توێژیینە دوو بۆچوون تاقیکراونەوە وەک سەرچاوەی خێزانی زمانە هیندۆئەوروپاییەکان: بۆچوونی ئاسایی، کە دەڵێت ڕاسایەکانی پۆنتیک (کۆماری ئۆکرانیا) شوێنی پەیدابوونی زمانە هیندۆئەورووپاییەکان بووە پێش 6000 ساڵ. بۆچوونی دوەم دەڵێت زمانە هیندۆئەوروپاییەکان بڵاوبوونەتەوە لە ناوچەی #ئەنادۆڵ# (#باکووری کوردستان#) بۆ وڵاتانی ئەو گەلانە، کە ئێستا زمانیان هیندۆئەورووپاییە، لەگەڵ بڵاوبوونەوەی کشتووکاڵ پێش 8000 تا 9500 ساڵ.
توێژەرەکان لە لێکۆڵینەوەکەیان، شێوازی لێکۆڵینەوەی پڕۆسەی مێژووییان بەکارهێناوه، کە لەوانەیە بەرپرس بێت لە بەشکردنی جوگرافی ئێستای مرۆڤ. توێژیینەکە ئەنجام دراوە بە تەماشاکردنی بەشبوونی جوگرافی مرۆڤ بەپێی زانستی ژێنێتیکیى، بەتایبەت زانستی ژێنێتیکی خەڵکی، شان بە شان وشەی سەرەکی 103 زمانی هیندۆئەورووپایی کۆن و نوێ، بۆ درووستکردنی فۆرمێکی ڕوون بۆ بڵاوبوونەوەی خێزانى ئەم زمانانە و هەڵبژاردنی دوو بۆچوونە ناوبراوەکان.
لە ئەنجامدا، توێژەرەکان بەڕوونی بۆیان دەرکەوت کە زمانە هیدوئەوروپاییەکان بڵاوبوونەتەوە لە باکووری کوردستانەوە (ئەنادۆڵ) ، نەک لە ئۆکرانیای ئێستاوە. کاتی بڵاوبوونەوەکە و شوێنی ڕەگی زمانە هیدوئەوروپاییەکان زۆر ڕێکن لەگەڵ بڵاوبوونەوەی کشتوکاڵ لە باکووری کوردستانەوە، کە دەستیبێکردووە لەنێوان ساڵانی 6000 تا 7500 پێش زایین. ئەم ئەنجامە تیشک دەخاتە سەر ڕۆڵی مەزنی سەرئەنجامی لێکۆڵینەوەی جوگرافی بۆ بەشبوونی مرۆڤ بە ژێنێتیکییانە بۆ چارەسەرکردنی ئەو ململانێیانە کە دەکرێن لەبارەی چەرخی پێش مێژووی مرۆڤایەتیی.
دۆزینەوەکانی شوێنەوارناسی ئەمریکایی پڕۆفیسۆر (ڕۆبەرت جۆن بریدوود Robert John Braidwood) و ئەنجامی توێژیینە ناوبراوەکه، یەکدەگرنەوە. پڕۆفیسۆر (بریدوود) دەبێژێت گواستنەوەی ژیانی ڕاوکردن بۆ ژیانی کشتوکاڵ لەسەر خاکی کوردستان لە نزیکەی ساڵی 6000 تا 10000 پێش زایین، ڕوویداوە. هەروەها ئەم زانایە درێژە بە قسەکانی دەدات و دەڵێت گەلی کورد لە پێش گەلەکانی ترەوە بووە لە پێشخستنی کشتوکاڵ و پیشەسازیی و لە پێش هەموو گەلانی دونیا ژیانی ناو ئەشکەوتی بەجێهێشتووە و خانوبەرەو پێداویستی ناوماڵی پێشکەوتوو درووستکردووە، و کشتوکاڵ و پێشخستنی بەروبووم (بەرهەمی دانەوێڵە) دۆزراونەتەوە لە کوردستان پێش نزیکەی (12) هەزار ساڵ، کە لە کوردستانەوە ڕۆیشتوونە بۆ باشووری میزۆپۆتامیا و پاشان گەیشتوونەتە ڕۆژاوای ئەنادۆڵ و لەوێوە بۆ پەهناڤی ئاریایی، و ئەوە هەشتهەزار ساڵ دەبێت بڵاوبوونەتەوە لە باکووری ئەفریقیا و پاشان لە ئەورووپا و هیند. ئەمە ئەوە دەگەیەنێ کە کشتووکاڵی کوردستان پاش چوارهەزار ساڵ گەیشتۆتە ئەورووپا، واتا پێش نزیکەی هەشتهەزار ساڵ لەمەوبەر و ئەم کاتەیشە لەگەڵ ئەنجامی توێژیینەکە ڕێکە، واتا، لەگەڵ بڵاوبوونەوەى کشتوکاڵ، زمانە هیندۆئەورووپایەکان بڵاوبوونەتەوە بۆ ئەو گەلانە کە ئێستا بەم زمانانە دەدوێن. شوێنەوارناس (بریدوود) درێژە بە قسەکانی دەدات و دەڵێت: زۆر لەم بەرهەمە دانەوێڵانە کە دەیان بینین ئەمڕۆ، وەک گەنم و جۆ و گەنمەشامی، هەموویان لە کوردستان دۆزراونەتەوە. لە بارەی پێشەسازییەوە، ئەم زانا ئەمریکاییە دەڵێت: دەتوانین بڵێین شوێنەواری چیانۆ کە دەکەوێتە باکووری کوردستان، کۆنترین شاری پیشەسازییە لە جیهاندا، لەم شوێنە تا ئێستا مس تیایدا دەردەکرێت، هەروەها خشتی قوڕین تیایدا دۆزراوەتە، کە نووسینی لەسەر بووە لەبارەی گۆڕینەوەى بازرگانی. هەر لە شوێنەواری چیانۆ، پڕۆفیسۆر (بریدوود) و تیمە ئەرکیۆلۆژییەکەی، پارچە پەڕۆیەکیان دۆزێتەوە، کە کۆنترین پەڕۆیە لە جیهاندا، و درووستکراوە لە ساڵى 7000 پێش زایین.
ئەنجامی ئەم لێکۆڵینەوە ڕوونی هۆی ئەوە دەکاتەوە کە زیاتر لە (50%) ی وشەکانی زمانی ئینگلیزی وەرگێڕاوە لە زمانی باوباپیرانی کورد، واتا #سۆمەرییەکان#[2]، وەک زمانناسی بەریتانی پڕۆفیسۆر (وادڵ Wadell) لە پێشەکی فەرهەنگەکەیدا ئاماژەی بۆ دەکات. ئەم فەرهەنگە دەیان ساڵ پێش ئەنجامدانی توێژیینەکە بڵاوکراوەتەوە. دەبینین، ئەنجامی ئەم لێکۆڵینەوە بەڕوونی پشتگیری دەکات لە سەرئەنجامی لێکۆڵینەوەکەی (وادڵ) لەبارەی وەرگرتنی زمانی ئینگلیزی زیاتر لە نیوەی وشەکانی لە زمانی سۆمەری.
دەرکەوتنی ئەوە کە کوردستان، نیشتمانی زمانە هیندۆئەورووپایەکانه، شۆڕشێکی مەزنە لە مێژووی کوردا و دەرکەوتنی یەکەم شارستانییەتی مرۆڤایەتی کوردستان دەردەخات، و پیشانی دێڕینییەتیی گەلی کورد دەدات، و کە ڕۆڵ و تێکارکردنێکی سەرەکیی هەبووە لەسەر زمان و کولتووری گەلانی جیهان و یەکەم گەل بووە کە ئاگر و کشتوکاڵ و بەخیۆکردنی ئاژەڵ و پیشەسازیی و نووسینى، دۆزێتەوە و شارستانێتیی درووستکردووه.
کۆنترین ئاماژەی زانراو بۆ ناوی (ئەنادۆڵ) لەسەر تاڤلەی قوڕینی بزماری وڵاتی میزۆپۆتامیا کراوە، کە دەگەڕێنەوە بۆ چەرخی بابلى (2350 – 2150 پێش زاینیی) و ناوی ناسرابو بە (وڵاتی #هیتییەکان#) کە ئەوانیش لە باوباپیرانی کوردن. یەکەم ناوی تۆمارکراو بۆ نیوەدوورگەی (ئەنادۆڵ) ، کراوە لەلایەن یۆنانییەکانەوە بە ناوی (ئاسیا Ἀσία) [3] کە لەوانەیە ئەم ناویشە وەرگێڕابێت لە ناوی (ئاسوا Assuwa) کە دەوڵەتێکی کۆنفیدراڵی بووە، پێکهاتووە لە 22 وڵاتی کۆن لە ڕۆژاوای ئەنادۆڵ پێش ساڵى 1400 پێش زاینیى.

$سەرچاوە$
SCIENCE، VOL 337، 24 AUGUST 2012. pp. 957 – 960.
Wadell، L. Austin. Sumer – Aryan Dictionary، London، 1927.
Henry George Liddell، Robert Scott، Ἀσία، A Greek-English Lexicon، on Perseus.[1]
Questo articolo è stato scritto in (کوردیی ناوەڕاست) lingua, fare clic sull'icona per aprire l'articolo in lingua originale!
ئەم بابەتە بەزمانی (کوردیی ناوەڕاست) نووسراوە، کلیک لە ئایکۆنی بکە بۆ کردنەوەی بابەتەکە بەو زمانەی کە پێی نووسراوە!
Questo oggetto è stato visto volte 499
HashTag
Fonti
[1] | کوردیی ناوەڕاست | ماڵپەڕی baskurd.basnews.com - 03-01-2023
Articoli collegati: 2
Biografia
Date & eventi
Gruppo: Articoli
linguaggio articoli: کوردیی ناوەڕاست
Publication date: 03-01-2023 (1 Anno)
Dialetto: Curdo - Sorani
Provincia: Kurdistan
Publication Type: Born-digital
Tipo di documento: Lingua originale
Technical Metadata
Il copyright di questo elemento è stato rilasciato a Kurdipedia dal proprietario della voce !
Qualità Voce: 99%
99%
Aggiunto da ( سارا سەردار ) su 03-01-2023
Questo articolo è stato esaminato e rilasciato da ( ڕۆژگار کەرکووکی ) su 03-01-2023
Questa voce recentemente aggiornato da ( ڤەژەن کشتۆ ) in: 26-06-2023
URL
Questo oggetto è stato visto volte 499
Attached files - Version
Tipo Version Nome Editor
file di foto 1.0.168 KB 03-01-2023 سارا سەردارس.س.
Kurdipedia è la più grande fonte di informazioni Curdo!
Articoli
Storia dei curdi
Biblioteca
Kurdistan iraqeno: un caso di passaggio alla democrazia?
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
Biblioteca
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
Biblioteca
La questione curda

Actual
Biblioteca
Kurdistan. Cucina e Tradizioni Del Popolo Curdo
21-11-2013
بەناز جۆڵا
Kurdistan. Cucina e Tradizioni Del Popolo Curdo
Biblioteca
I curdi / Viaggio in un paese che non c\'è
17-09-2013
هاوڕێ باخەوان
I curdi / Viaggio in un paese che non c\'è
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Kurdistan: un genocidio postmoderno
Biblioteca
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
Biblioteca
Un destino in versi, lirici curdi
28-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Un destino in versi, lirici curdi
Nuovo elemento
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
07-02-2019
زریان سەرچناری
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
I Curdi nella storia
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
Guerra e Pace in Kurdistan
11-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
GRAMMATICA E VOCABULARIO DELLA LINGUA KURDA
16-10-2011
هاوڕێ باخەوان
Statistiche
Articoli 518,378
Immagini 105,182
Libri 19,478
File correlati 97,477
Video 1,394
Kurdipedia è la più grande fonte di informazioni Curdo!
Articoli
Storia dei curdi
Biblioteca
Kurdistan iraqeno: un caso di passaggio alla democrazia?
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
Biblioteca
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
Biblioteca
La questione curda
Folders
Biblioteca - Libro - Donne Biblioteca - Tipo di documento - Traduzione Biblioteca - Publication Type - Biblioteca - Dialetto - Italiano Biblioteca - Folders - Biblioteca - Original Language - Curdo - Sorani Biblioteca - PDF - Biblioteca - Provincia - Fuori Biblioteca - Libro - Letterario Biblioteca - Libro - Curdo emissione

Kurdipedia.org (2008 - 2024) version: 15.58
| Contatto | CSS3 | HTML5

| Pagina tempo di generazione: 0.594 secondo (s)!