Biblioteca Biblioteca
Ricerca

Kurdipedia è la più grande fonte di informazioni Curdo!


Search Options





Ricerca Avanzata      Keyboard


Ricerca
Ricerca Avanzata
Biblioteca
nomi curdi
Cronologia degli eventi
Fonti
Storia
collezioni degli utenti
Attività
Cerca Aiuto?
pubblicazione
Video
Classifiche
Voce a caso !
Invia
Invia l'articolo
Invia immagine
Survey
tuo feedback
Contatto
Che tipo di informazioni abbiamo bisogno !
Standards
Condizioni di utilizzo
Qualità Voce
Strumenti
A proposito
Kurdipedia Archivists
Articoli su di noi !
Kurdipedia Aggiungi al tuo sito web
Aggiungi / Elimina e-mail
Statistiche di accesso
Statistiche voce
Convertitore di font
Calendari Converter
Lingue e dialetti delle pagine
Keyboard
Link a portata di mano
Kurdipedia extension for Google Chrome
Cookies
Lingue
کوردیی ناوەڕاست
کرمانجی - کوردیی سەروو
Kurmancî - Kurdîy Serû
هەورامی
Zazakî
English
Française
Deutsch
عربي
فارسی
Türkçe
Nederlands
Svenska
Español
Italiano
עברית
Pусский
Norsk
日本人
中国的
Հայերեն
Ελληνική
لەکی
Azərbaycanca
Il mio conto
Entra
appartenenza !
dimenticato la password !
Ricerca Invia Strumenti Lingue Il mio conto
Ricerca Avanzata
Biblioteca
nomi curdi
Cronologia degli eventi
Fonti
Storia
collezioni degli utenti
Attività
Cerca Aiuto?
pubblicazione
Video
Classifiche
Voce a caso !
Invia l'articolo
Invia immagine
Survey
tuo feedback
Contatto
Che tipo di informazioni abbiamo bisogno !
Standards
Condizioni di utilizzo
Qualità Voce
A proposito
Kurdipedia Archivists
Articoli su di noi !
Kurdipedia Aggiungi al tuo sito web
Aggiungi / Elimina e-mail
Statistiche di accesso
Statistiche voce
Convertitore di font
Calendari Converter
Lingue e dialetti delle pagine
Keyboard
Link a portata di mano
Kurdipedia extension for Google Chrome
Cookies
کوردیی ناوەڕاست
کرمانجی - کوردیی سەروو
Kurmancî - Kurdîy Serû
هەورامی
Zazakî
English
Française
Deutsch
عربي
فارسی
Türkçe
Nederlands
Svenska
Español
Italiano
עברית
Pусский
Norsk
日本人
中国的
Հայերեն
Ελληνική
لەکی
Azərbaycanca
Entra
appartenenza !
dimenticato la password !
        
 kurdipedia.org 2008 - 2024
 A proposito
 Voce a caso !
 Condizioni di utilizzo
 Kurdipedia Archivists
 tuo feedback
 collezioni degli utenti
 Cronologia degli eventi
 Attività - Kurdipedia
 Aiuto
Nuovo elemento
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
07-02-2019
زریان سەرچناری
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
I Curdi nella storia
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
Guerra e Pace in Kurdistan
11-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
GRAMMATICA E VOCABULARIO DELLA LINGUA KURDA
16-10-2011
هاوڕێ باخەوان
Statistiche
Articoli 521,261
Immagini 105,365
Libri 19,614
File correlati 98,350
Video 1,418
Biblioteca
Kurdistan. Cucina e Tradizi...
Biblioteca
I curdi / Viaggio in un pae...
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio pos...
Biblioteca
Memorandum sulla situazione...
Biblioteca
Un destino in versi, lirici...
ڕێگاکانی خۆشبەختیی
Gruppo: Articoli | linguaggio articoli: کوردیی ناوەڕاست
Share
Facebook0
Twitter0
Telegram0
LinkedIn0
WhatsApp0
Viber0
SMS0
Facebook Messenger0
E-Mail0
Copy Link0
voce Classifica
Eccellente
Molto buono
media
Povero
Bad
Aggiungi alle mie collezioni
Scrivi il tuo commento su questo articolo!
elementi della cronologia
Metadata
RSS
ricerca in Google per le immagini relative alla voce selezionata !
ricerca in Google per la voce selezionata !
Kurmancî - Kurdîy Serû0
English0
عربي0
فارسی0
Türkçe0
עברית0
Deutsch0
Español0
Française0
Italiano0
Nederlands0
Svenska0
Ελληνική0
Azərbaycanca0
Fins0
Norsk0
Pусский0
Հայերեն0
中国的0
日本人0

ڕێگاکانی خۆشبەختیی

ڕێگاکانی خۆشبەختیی
=KTML_Bold=ڕێگاکانی خۆشبەختیی=KTML_End=
من کە ناوم تەمەن عەلی ئەکبەرە، لەبەردەم دادگای بەڕێزدا پەیمان دەدەم ئەسرین فریاد بابەکر بە هاوسەری خۆم قبوڵ بکەم.
فەرموو ئەسرین خان نۆرەی تۆیە.
سوپاس جەنابی حاکم، منیش کە ناوم ئەسرین فریاد بابەکرە پەیمان دەدەم هاوسەرگیری لەگەڵ تەمەن عەلی ئەکبەردا بکەم.
حاکم فەرامۆش رووی کردە تەمەن و پێی گوت:
ئەی بۆ مارەیی لەسەر چی رێککەوتوون؟
لەسەر مارەیی پێشەکی و پاشەکییەک رێککەوتوین، کە حەز ئەکەم ئەسرینەکەم ئاشکرای بکات.
فەرموو بوکەخان تۆ ئاشکرای بکە.
بەڕێز جەنابی دادوەر، من و تەمەن رێکەوتوین لەسەر مارەیی من بە پێشەکی هەرچییەک ئەو دڵی دەخوازێت. هەروەها رێکەوتوین لەسەر ئەوەی پاشەکی مارەییەکە بە دڵی من بێت.
پێشەکی مارەییەکەتان چییە کاک تەمەن؟
جەنابی دادوەر فەرامۆش، ئەسرین مارە دەکەم لەسەر پێشەکی هەموو میراتیەکەی باوەلێم، واتە میرزا ئەکبەری خانەگا. هەموو ئەو میراتییەی لە باوەلێمەوە بۆم بەجێماوە، گۆزەیەکی گڵینە، ئەو گۆزەیەی دڵی ئەسرینم پێ دزی.
مێژووی ئەو گۆزە گڵینە دەگەڕێتەوە بۆ نزیکەی دووسەد ساڵێک لەمەوبەر. باوکم بۆی گێڕامەوە کە لە دەمی باوکیەوە بیستویەتی هەندێ نەخش و نیگار و زەخرەفە لەسەر گۆزەکە نەخشێنراوە. باوکم دەیوت: بە باوکمم وتوە؛ لە بنی گۆزەکەدا هەندێ هەڵکۆڵین هەیە لە پیت و نوسین دەچێت. میرزا ئەکبەری باوەلێم گۆزەکە دەبات بۆ ئەلیاس شەمعونی دراوسێمان، تا بزانێ چییە ئەم هەڵکۆڵینەی بنی گۆزەکە.
ئەلیاس شەمعون پێی دەڵێت:
میرزا ئەکبەر ئەوەی راستی بێت ئەمە نوسینە، نوسینەکەش ئارامییە، نوسراوە؛ شەراب.
جەنابی دادوەر بمبورە درێژەشم دایە، باوکم پیاوێکی زەنگین بوو، میراتی ترم زۆر بەردەکەوت بەڵام باوکم مەرجێکی سەختی بۆ دانام و وتی:
یان میراتیەکی زۆر و زەوەند وەردەگریت، یان تەنیا ئەم گۆزەیە...
نازانم بۆچی وابوو، ئەوە یەکەمجارم بوو بێ دودڵی و بێ ئەوەی یەک چرکەش بیریلێبکەمەوە، گۆزەکەی میرزا ئەکبەری باوەلێم هەڵبژارد.
بەڕێز جەنابی دادوەر، ئەسرینیش، بێ دودڵی، بێ بیرکردنەوەی زۆر و بێ ئەملاولا هەموو شتێکی گرانبەهای وەک پێشەکی نایە ئەولاوە و گۆزەکەی وەک پێشەکی بە مارەیی خۆی قبوڵ کرد.
لە یەکێک لە ژوانەکانماندا، پێم وت:
باشە ئەسرین تۆ هیچ یادەوەری و حیکایەتێکت نەک لەگەڵ ئەم گۆزەیەدا نیە، بەڵکو لەگەڵ خێزان و بنەماڵەکەی ئێمەشدا هیچ یادەوەریەکت نیە، سحری چییە وا دڵت چوو بەم گۆزەیەدا؟
ئەوا من نەخش و نیگاری گۆزەکە و هەندێ حیکایەتی باوەلێ، کە لە باوکمم بیستوە و پێویست ناکات بە کەسی بڵێم، دڵی بردوم و لە جیاتی هەرچی میراتییە قبوڵم کردووە، ئەی تۆ لەبەر چی؟
تەمەن گیان بە وتەی خۆت؛ مێژووی ئەم گۆزەیە زیاد لە سەد و پەنجا ساڵێکە بەڵام تۆ سەرنجی نێو گۆزەکەت داوە؟
سەرنجی چی؟ گۆزەیەکی بەتاڵ و بۆنخۆڵی زەمەنە تەپوتۆزاویەکانی لێدێت.
نانا وانیە، لەو رۆژەوەی ئەم گۆزەیەت پیشان داوم، سیحری بۆنی شەرابی ئەم گۆزەیە بردومی و پێت سەیر نەبێ ئەگەر ئەم گۆزەیە نەبوایە، رەنگە هێندە لە دڵمدا نەچەسپایتایە.
جەنابی دادوەر بە درێژایی ئەو ماوەیەی من و ئەسرین پەیوەندی خۆشەویستیمان هەبوو تا، ئەم چرکەساتەی کە قەرارە ئەم گۆزەیە بخرێتە مارەییەوە، نە ئەو توانی بۆنی تۆز و خۆڵی زەمەنە دورەکان لەم گۆزەیە بکات و نە منیش توانیم بۆنی شەراب لەم گۆزەیەوە بکەم.
ئەو سیحری بۆنی شەرابی نێو گۆزەکەی باپیرم گڵۆڵەی کرد بەلای خۆشەویستی نێوانمانەوە، منیش نەخش و نیگاری گۆزەکە، شەوان لێم دەبوو بە دەموچاوی میرزا ئەکبەری باوەلێم، ئەو پیاوەی هەرگیز نەمبینیبو.
من وەک حاکم فەرامۆش ئیقرار دەکەم بەوەی، ئەسرین فریاد بابەکر مارە دەکەم لە تەمەن عەلی ئەکبەر لەسەر پێشەکی تەنیا گۆزەیەک، بەڵام مارەیی پاشەکیەکە چیە و چەندە؟
جەنابی حاکم، ئەوەیان لەسەری رێککەوتوین؛ پاشەکیەکە تەمەن دەستنیشانی دەکات.
جەنابی حاکم مارەیی پاشەکیەکەی تەنیا کتێبێکە.
کتێبەکە ناوی چییە؟
جەنابی حاکم تەمەن وای پێباشە ناوی کتێبەکە ئاشکرا نەکەین، منیش بەوە رازیم.
تەنیا کەسێک کە دەمتوانی سەر بنێم بە سەریەوە و دڵم هەڵپێکم لە دڵی، مامۆستا ماکوان بوو. دوای عومرێک لەم روداوانە و لەم پایزی تەمەنەدا، دەزانم هێشتا چل ساڵم بەڵام چوارسەد ساڵم دەوێت تا تێبگەم، نێوانی من و ئەسرین بۆ گەشت بەم رۆژە؟
چایخانەی گوڵپایگان لە گۆشەیەکی تەواو لەبیرکراوی شاردا بوو، چایخانەیەکی قەنناسی شێوە سێگۆشە، هەموو جارێ ماکوان دەیوت: تەمەنی هاوڕێم بەخوا من و تۆ و ئەو پیاوە دڵتۆراوە نەبێت، کە ناوی مامۆستا فاتیحی شاعیرە، کەس تاقەتی ئەم چاخانە لاچەپەکەی نییە.
قسەکەم لێوەرگرتەوە و پێم وت: بەخوا مامۆستا ماکوان تۆش نەبیت، کەس تاقەتی ئەم هەموو گوێگرتنەی نیە لەم حیکایەتە بێتامانەی من. دەزانی ماکوان هیچ نەماوە بۆت باسبکەم، بە وردەکاری جیابونەوەکەشمانەوە ،لەگەڵ ئەسرین. نازانم بڵێم یادی بەخێر یان یادی بەشەڕ؟!
دوو شت ماوە بۆم باسنەکردویت.
ئادەی تەمەن چی ماوە پێم بڵێ.
حەوت ساڵێک دەبوو هاوسەرگیریمان کردبوو، من لە گەرمەی پاکنوسکردنی رۆمانەکەمدا بووم. وا پێویستی دەکرد زۆربەی شەوان، تا نزیک بە دەمەو بەیان نەخەوم و پاکنووسی رۆمانەکەم بکەم. دەزانی ئەو ئەسرینەی مارەیی پاشەکیەکەی تەنیا کتێبێک بوو لە ماڵە خەزورانمدا داینام و مەرجی هاتنەوەی ئەسرین لەگەڵمدا ئەوە بوو، کە دەبێت، نەک هەر دەبێت، بەڵکو واجبە لەسەرم هەموو شەوێک سەعات دوازدەی شەو دەست لە نوسین و خوێندنەوە هەڵبگرم و بخەوم.
واتە ئەسرین لەگەڵم نایەتەوە و لە تەکما پێک نایەتەوە، ئەگەر واز لە خوێندنەوەی شەوانە، نەهێنم و سەعات دوازدە نەخەوم.
دەزانی مامۆستا ماکوان، ماوەیەک بە نابەدڵی و نیوە و ناچڵ ئەم مەرجە قورسەم جێبەجێکرد، بەڵام دواجار پەتم چڕی و ئەو کۆت و بەندەم لە خۆم داماڵی، ئەنجامەکەی ئەوەبوو، کە لە دادگا یەکتریمان بینیەوە.
ئەمەیان دوەم شتە، کە هەرگیز بیرم ناچێتەوە و بۆت باس ئەکەم؛ پێم وتی کە کاتی خۆی مارەییەکەی کتێبێک بوو، ناوی کتێبەکەم بە کەس نەوتبوو. لە کاتی پێکەوەبونمان و ژن و مێردایەتیماندا چەند جارێک ئەسرین پێی وتم:
تەمەن بیرت نەچێت، کتێبێکی من قەرزاریت.
کە وایدەوت دڵم دادەخورپا و دەموت: هیوادارم بۆ هەمیشە ئەو کتێبە قەرزدار بم و پێت نەیەمەوە، بەڵام بەداخەوه ئەو هیوایەم نەهاتە دی.
دوا دانیشتنی دادگا وەک یەکەم رۆژی پازدە ساڵ پێش ئێستا چووینەوە بەردەمی حاکم فەرامۆش. حاکم فەرامۆش لە سونع و ساڵێکی تەواو کامڵدا بوو.
وەک کاتی مارەکردنەکەمان، میانە ساڵ نەبوو.
بەڕاستی من وەک حاکم فەرامۆش نیگەرانم بەم شێوەیە و لەم دۆخە نالەبارەدا دەتانبینمەوە، رودەکەمە هەردوکتان و پێتان دەڵێم؛ هیچ دەرفەتێک نەماوە بۆ پێکەوەمانەوەتان؟
ئەسرین دەرفەتی منی نەدا و وتی:
تا رۆژێک زووتر دەستم لە دەستی ببێتەوە باشترە، پیاوێک نەتوانێت لەبەر من واز لە نوسین و خوێندنەوە بهێنێت، واز لە شەو مانەوە و نەخەوتنی تا بەیان نەهێنێت، من هەزار جار لێی جیادەبمەوە.
حاکم فەرامۆش رووی تێکردم و وتی:
کاکە تەمەن تۆ دەڵێی چی؟
جەنابی حاکم من هیچم نییە بۆ وتن، تەنیا مارەییەکەیم بۆ هێناوە و بە شایەتی جەنابت دەیدەمێ. خۆت دەزانیت مارەیی پاشەکیەکەی وەک خۆی پاراستومە و ئێستە دەیدەمێ.
من وەک ئەوم نەکرد، هەموو پێشەکیەکەی کە وەک مارەیی پێمدابوو، هەموو ئەو میراتیە بوو کە لە باوانمەوە بۆم بەجێمابوو. گۆزەیەک بوو کە لەلام لە هەموو دنیا بەنرختر بوو. لە یەکێک لەو شەوانەی کە قڕە و قاڵەمان بوو، کاتێکم زانی زرمەیەک کە دەنگەکەی گەییە پەڕەکانی دڵم، لە کۆڵانەوە بەرز بووەوە، تومەس لە رقی من، لە سەربانی سەرەوە ،گۆزەکەی فڕێدایە خوارەوە و کردی بە هەزار پارچەوە.
من وەک ئەو نیم و واناکەم، ئەوە مارەییەکەیەتی دەیدەمە دەست تۆ و تۆش بیدەرە دەست ئەسرین.
کتێبەکەم دایە دەست حاکم فەرامۆش.
ناونیشانێکی سەرنجڕاکێشە.
بەڵێ جەنابی حاکم لای بەرێزت مەعلومە ئەمەیە ناونیشانی کتێبەکە (ڕێگاکانی خۆشبەختیی)
حاکم فەرامۆش کتێبەکەی دایە دەست ئەسرین و پێی وت:
کچم لەو کاتەوە ئەم کتێبە ئەمدیواو دیو دەکەم و پەڕاو پەڕ سەیری دەکەم، جگە لە ناونیشانی کتێبەکە، کۆی هەموو لاپەڕەکانی سپیە و هیچی تیا نەنوسراوە. [1]
نوسینی: #عەلی پێنجوێنی#
=KTML_Bold=تێبینی: ئەم بابەتە بە ڕێنووسی سەرچاوەی ئاماژە پێکراو نووسراوە، کوردیپێدیا هیچ دەستکارییەکی نەکردووە!=KTML_End=
Questo articolo è stato scritto in (کوردیی ناوەڕاست) lingua, fare clic sull'icona per aprire l'articolo in lingua originale!
ئەم بابەتە بەزمانی (کوردیی ناوەڕاست) نووسراوە، کلیک لە ئایکۆنی بکە بۆ کردنەوەی بابەتەکە بەو زمانەی کە پێی نووسراوە!
Questo oggetto è stato visto volte 153
HashTag
Articoli collegati: 2
Gruppo: Articoli
linguaggio articoli: کوردیی ناوەڕاست
Publication date: 28-10-2023 (1 Anno)
Città: Sulaimaniya
Dialetto: Curdo - Sorani
Libro: True Story
Provincia: Sud Kurdistan
Publication Type: Born-digital
Tipo di documento: Lingua originale
Technical Metadata
Qualità Voce: 96%
96%
Aggiunto da ( لانۆ ڕێبوار جەمال سەگرمە ) su 24-02-2024
Questo articolo è stato esaminato e rilasciato da ( شەنە بەکر ) su 26-02-2024
Questa voce recentemente aggiornato da ( شەنە بەکر ) in: 26-02-2024
URL
Questa voce secondo Kurdipedia di Standards è non ancora esauriti !
Questo oggetto è stato visto volte 153
Kurdipedia è la più grande fonte di informazioni Curdo!
Articoli
Storia dei curdi
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
Biblioteca
La questione curda
Biblioteca
Kurdistan iraqeno: un caso di passaggio alla democrazia?
Biblioteca
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà

Actual
Biblioteca
Kurdistan. Cucina e Tradizioni Del Popolo Curdo
21-11-2013
بەناز جۆڵا
Kurdistan. Cucina e Tradizioni Del Popolo Curdo
Biblioteca
I curdi / Viaggio in un paese che non c\'è
17-09-2013
هاوڕێ باخەوان
I curdi / Viaggio in un paese che non c\'è
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Kurdistan: un genocidio postmoderno
Biblioteca
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
Biblioteca
Un destino in versi, lirici curdi
28-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Un destino in versi, lirici curdi
Nuovo elemento
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
07-02-2019
زریان سەرچناری
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
I Curdi nella storia
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
Guerra e Pace in Kurdistan
11-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
GRAMMATICA E VOCABULARIO DELLA LINGUA KURDA
16-10-2011
هاوڕێ باخەوان
Statistiche
Articoli 521,261
Immagini 105,365
Libri 19,614
File correlati 98,350
Video 1,418
Kurdipedia è la più grande fonte di informazioni Curdo!
Articoli
Storia dei curdi
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
Biblioteca
La questione curda
Biblioteca
Kurdistan iraqeno: un caso di passaggio alla democrazia?
Biblioteca
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
Folders
Biblioteca - Provincia - Fuori Biblioteca - Libro - Storia Biblioteca - Dialetto - Italiano Biblioteca - PDF - Biblioteca - Libro - Varie Biblioteca - Tipo di documento - Lingua originale Biblioteca - Publication Type - Biblioteca - Libro - Curdo emissione Biblioteca - PDF - Biblioteca - Libro - Al- Anfal e Halabja

Kurdipedia.org (2008 - 2024) version: 15.67
| Contatto | CSS3 | HTML5

| Pagina tempo di generazione: 0.391 secondo (s)!