کورد دلۍ چەرخەکا تاریخینە
بەشۍ: سەڎ و حەفتا و ششەمە
نویستەی: #هاوڕێ باخەوان#
ساڵەو (1856ز):چن تۊمارێ پېوەس پی ساڵېوە ئینێ وەردەسەنە:
* فەرمانو خەتو هەمایۆنی جە لاو تورکەکاوە ئەچی ساڵېنە بەرکریان، ئی فەرمانە بە نامۍ خاسسازیۆ بەرشی، بەڵام ئامانجەکەش نەپېکا و نامادی، دۆڵەتی عوسمانیش ئاڼەی تەر ۋستەنە چېرو دەسەڵاتو بېگانەی و سەرمایەداریۆ، ناڕەزایێ فرە دلۍ خەڵکینە بەرز بییۆ.
* مەلا حەمدوون زەکی شاعېر، دلۍ گەڕەکەو سەرکارێزی جە شارو سلێمانی ئەچی ساڵېنە ئامان دنیا.
* شەریف پاڎشای خەندان ئەچی ساڵېنە ئامان دنیا.
* گەشتەو (ا. کلیمان)ی پەی کوردەسانی ئەچی ساڵېنە بییەن.
* پرۆفیسۆر لێرخ، دلۍ یەرۍ بەرگانە چەنەکۊڵیێوەش بە نامۍ (کوردەکۍ ئێرانی و خاڵدێکۍ پانیشتو تاتایا و بابایاشاوە) بە زوانی ڕووسی جە پیتەر بورگ وەڵاکەردۆ، بەرگی دوەمش ساڵەی دماینەنەو بەرگی یەرەمیچش ساڵەو (1858ز)وەڵاکریانۆ.
* پرۆفیسۆر لێرخ، چەنەکۊڵیێوەش بە زوانی ڕووسی دەربارەو کوردەکانو وەرکۆتی جە پیترسبورگ وەڵاکەردەنۆ.
* ئەچی ساڵېنە کوردەکۍ پانیشتو وانی و کوردە یەزیدییەکۍ ڕاپەڕێنۍ.
* بە هۊکارو وەڵابیەیۆ دەنگ و باسو هېرشو ڕووسەکا، پەشۊکیای کۆتەنە دلۍ وەڵاتی.
* نالی شاعېر ئەچی ساڵېنە کۊچی دمایینش کەردەن.[1]