نەورۊزیچ (یانەو بېیەی) کوردان (وەرخېزو وەڵاتی سەرچەمەو وېئەرمانای فەرهەنگی نەتەوەیین)
ئی بابەتە هامڕام بەهمەن تاهر نەریمان بە کوردی دلېڕاسین نویستەن و منیچ بە ئیزنەو ئاڎی هورمگېڵنان پەی هۆرامی.
نەورۊزو ئېساڵی وەرخېزو کوردەسانینە نەورۊزو وېئەرمانایۆی و وېبەروستەی و وېسەلەمنای بۍ، نەورۊزێوە هەکە ئەوېتەرۍ (فارس – تورک – عەرەب) تەقەلێ گومکەردەی کوردیشا دێنۍ، سەرەمڕەیچ تەقەلێ مڎان، وەلێم نەورۊزو ئېساڵو خەڵکو وەرخېزو وەڵاتی ئاوات و تەقەلێکېش نیێ چاڵی، نەورۊزو ئېساڵی جە قۊناخو گومکەردەی و نادیدەگېرتەیۆ کوردش فاڕاوە پەی سەرنەوایۆ وېئەرمانای و کەوتەیۆسارای.
ئیسەتۍ بېجگە زوانی، نەورۊزو ئېساڵو وەرخېزی ئانەشە سەلەمنا هەکە جەژنەو نەورۊزی پەی کوردی دوەم (یانەو بېیەی) شا.
یوەم یانەو ئی نەتەوەیە هېزو چەنەئامایی زوانەکەیشا، ئەر گەل و نەتەوۍ تەرۍ زوانەکەیشا پارېزنا، کورد زوانەکەش پارېزنۊش و بېیەن نەوا و سەرسا و یانېوە پەی بېیەی و مەنەیشۆ، بەجۊرێوە ئەر ئی نەتەوە زوانەکەش کیسش بشۊ، بېیەی وېش و کوردبېیەیش دەسش مشۊ.
نەورۊزیچ پەی کوردی دمای زوانەکەیش دوەم (یانەو بېیەی) شا، یانەو وېئەرمانایۆ و وېبەرۋستەیۆی و نەتاویایۆیشا.
ئارۊ چەنیو چڼ ڕەفېقێوە ئەفغانیام قسېم کەردۍ، واتشا تاڵیبان ئەفغانستانەنە نەورۊزش قەڎەغە کەردەن و ماچا حەراما، واچېنۍ: لاو ئېمە هیچ یاڎێوە نەورۊزی نەکریانۆ و ئەر کریۊیچۆ پېسەو لاو شمە نیا.
ئاڎې تاڵیبانشا گەرەک نېیا و دژېچشەنۍ، کەچی وەنەم پەرسێ: وینگەو وېتاوە نەورۊز حەراڵا یام حەرام؟ واتشا: حەراما !!
میانو چواردە کەسە ئەفغانیانە گردشا نامەکېشا عەرەبیۍ بېنۍ و هیچکامشا نامۍ نەتەوەکا وېشا نەبېشا هەکە سەربە ئی هۊز و نەتەوا بېنۍ: پەشتۊ (سنورو پاکستانینە) و دەری (فارسی تاجیکی) و ئوزبەکی و تورکمان، پەشەی (نورسانەنە مژیوا)، هەزارە (فرېشا بامیانەنە مژیوا).
شش کەسۍ پاکستانیېچ ڕەفېقېمەنۍ، هیچکامشا نامەکېشا (پەنجابیۍ و ئوردۊ و پەشتو و سندی)یۍ نېیەنۍ و گردشا نامۍ عەرەبیېشا نریێنۍ.
خالد هامڕا و ڕەفېقما و خەڵکو پاکستانین و زوانش پەنجابین، واچۊ: ئېمە دلۍ زوانی پەنجابینە تەنیا نامۍ عەرەبیېما هەنۍ.
نەگبەتیی عەرەبە ڕەگەزپەرسەکا ئینا چانەینە هەکە کورد هامساشانە، ئەر ئامێو جیای کوردی، ئەفغانیۍ و پاکستانیۍ هامسێشا بیێنۍ، ئیسەتۍ عەرەبگەریی و عروبە لوابۍ دلۍ دڵو (ئیسلامئاوای و کابوڵی)چ.
کورد بېیەی بېیەن وەرپەنگو وەردەمو ڕەگەزپەرسیی عەرەبگەراکا، چی وینگۆ یاومېنە، هەوڵۍ فەوتنای و تاونایۆ کوردی چڼە سەرو دڵو ڕەگەزپەرسە (فارس و عەرەب و تورکا) قورس کەوتېنۍ، هەرپاسە چێوە یاومېنە چڼە قینی ئینا دڵ و دەرونشانە وەراوەرو ئی نەتەوەیۆ.
کورد بېیەن وەرپەنگێوەن و وەرهەڵېسو فراوانبېیەی ئی یەرە نەتەوە سەردەسەیشە گېرتەن، ئەر بێو ئی وەرپەنگە مەڕیۊ ئەوۍ تەرۍ وەرو دەمو پان عەرەبیزمینە وېشا مەگېرا و هەر زوو وېشا مڎا دەسۆ.
ئا قسۍ هەکە ماچۊ کوردبېیەی بە پۊشتەی جلە ئاڵواڵایا نیا، فرە بېیاگېنە، چوونکوم چی قوناخەنە، گرد بەرکەوتەی یام وۍ بەروستەیېوە بە پوشاکی نەتەوەیۆ، پا گېرتەیرەین سەرو ئانەی هەکە هەنمۍ و هەر مەنمېچ، بەرکەوتەی بە هورپڕای و سەما کەردەی تەنیا بەرۋستەی دڵوەشیی نیا، بەڵکوم مەنەیۊ و وېئەرمانایۆین، ڕزگار بېیەین چا وېگومکەردەیە هەکە داگیرکەرۍ و ناحەزۍ وەرمش پۆوە وینا، وەختێ جوانۍ قەتارە بەسا و شانە منیا شانەو یۊترینیۆ، ئانە پېوەبېیەی و وېئەرمانای گردینی نەتەوێوە نیشانە مڎان.
وەرخېزو وەڵاتی هەناسەو سازگارو فەرهەنگو کوردەوارین، موسیقا و گورانیۍ و پۊشاکی نەتەوەیی حەر بە وېشا گنۊ.
فرەتەرین نەخش و نیگار و هەمەجۊری پۊشاکی نەتەوەیی هەڵای لاو ئاڎیشاوە مەنەن و پارېزیان، چی سەردەمەنە هەکە پا پۊشاکە ڕەسەنەیۊ نەورۊزی بەرزتەر مگېرا، ئېڼە کوردانە پېویا، کورد بېیەیشا چەنە چۊڕیۊ.
خەڵکو وەرخېزی چڼ فرسەخێوە ئینێ وەڵۍ حیزبە سیاسیەکاشانە، ڕېکوزیێکې گلېرگەی شارەسانیی دلۍ شار و شارەکڵا و دەگایەکاشانە ئېڼە مەکین سەرو پەیا وېشاوە مدرێنۍ، خەڵک وېش سەروکاریی وېش مکەرۊ.
وېشا ملاوە گژۍ ئا ئایېرارە هەکە نریا دارەسانەکا و نەرەکا و وەنەکا و بلچەکا و مازوەکاشاوە و ئاماڎېنۍ گېیانو وېشا و جوانەکاشا بکەرا قوربانەو سروشتو وەڵاتەکەیشا و کەردەنیچشا.
وېشا مدراوە ڕوەو کارەساتە سروشتیەکارە، چڼ ڕۊی وېیەردەنە دیما چەنی لوێ سەردەمو خەڵکە کارەساتبارەکەو بەلوجستانیۆ هەکە لافاو لوابۍ ملشارە.
یاگۍ وېشەنە چی یادەنە درود بکیانمۍ پەی گېیانو پېشەوا قازی محەمەڎی و فیداکاریەکاش و واچمېش پەنە: ڕوحو تۊن دلۍ ڕۊڵەکا وەرخېزینە جارێوەتەر وېش مرمانۊوە و هەرچی تەقەلێ ناحەزا هەنۍ پەی سەرنگومکەردەی ئی نەتەوەیە ئاڎۍ گردی مڎا دەمو ئاوېوە.
کۊتایینە ماچمۍ: خوڎا وەڵاتی پی خەڵکەیشۆ بازی و ئاوەڎانش بکەریۆ.[1]